Burnos gleivinės pakitimai: kada „nekaltas“ bėrimas gali tapti onkologine liga?

Kodėl atsiranda ikivėžiniai pakitimai? Priešvėžiniai susirgimai beveik niekada neturi vienos vienintelės priežasties. Dažniausiai tai yra visos „puokštės“ veiksnių rezultatas: - Rūkymas: Vienas stipriausių ir dažniausiai pasitaikančių rizikos veiksnių. - Mechaninis traumavimas: Nuolatinis gleivinės kramtymas, traumavimas nagais, tušinukais ar kitais daiktais. - Nekokybiški odontologiniai sprendimai: Trinantys protezų kraštai ar aštrios, laiku nesutvarkytos plombos. - Virusai: Vis daugiau įrodymų rodo, kad žmogaus papilomos virusas (ŽPV) bei Epštein-Baro virusas vaidina svarbų vaidmenį vėžio vystymuisi. Nors šie pakitimai dažniau diagnozuojami vyresniems nei 40 metų asmenims, specialistai įspėja – jaunimui „užmigti“ taip pat nereikėtų. Kaip atpažinti pavojų? Pagrindinės formos Gydytojai ikivėžinius susirgimus dažnai skirsto pagal jų išvaizdą. Štai ką galite pastebėti patys: Leukoplakija - Baltos spalvos ploteliai ar pasikeitimai gleivinėje. Eritroplakija - Ryškiai raudoni gleivinės pasikeitimai. Eritroleukoplakija - Mišrūs, baltai raudoni pakitimai. Lėtinis cheilitas - Specifiniai lūpų uždegimai. Plokščioji kerpligė - Nors tai autoimuninė liga, tam tikros jos formos gali supiktėti. Svarbu: Ne visi ikivėžiniai pakitimai tampa vėžiu. Pavyzdžiui, leukoplakijos supiktėjimo rizika svyruoja nuo 1,2 % iki 12 %. Tačiau nepašalinus dirgiklių (pavyzdžiui, nemetus rūkyti), ši rizika ženkliai išauga. Savityra: 2 minučių testas prieš veidrodį Dauguma pacientų pakitimus pastebi atsitiktinai, pavyzdžiui, susirgę peršalimo ligomis ir apžiūrinėdami skaudančią gerklę. Tačiau geriausia tai daryti reguliariai, valantis dantis. Į ką atkreipti dėmesį? - Asimetrija: Ar pakitimas yra tik vienoje pusėje? Jei kitoje pusėje gleivinė atrodo kitaip – tai ženklas suklusti. - Negyjančios žaizdos: Jei žaizdelė burnoje negyja dvi savaites ir ilgiau, būtina specialisto konsultacija. - Sutankėjimai: Bet kokie nelygumai, sukietėjimai ar „ragėjimo“ ploteliai. - Subjektyvūs pojūčiai: Perštėjimas, deginimo jausmas ar neįprastas jautrumas. Taip pat verta stebėti dantenų būklę. Staigūs dantenų pakitimai gali būti ne tik vietinė problema, bet ir kitų organizmo ligų (pavyzdžiui, kraujo onkologinių susirgimų) metastazių ženklas. Ką daryti radus įtartiną darinį? Pirmasis žingsnis – vizitas pas gydytoją odontologą. Jei šis įtaria patologiją, gali prireikti burnos gleivinės specialisto konsultacijos arba šeimos gydytojo pagalbos. - Biopsija: Tai vienintelis būdas tiksliai patvirtinti diagnozę. Chirurginiu būdu paimamas nedidelis audinio mėginys ir tiriamas laboratorijoje. - Stebėjimas: Patvirtinus pakitimą, būtina reguliari kontrolė (dažniausiai kas 3 mėnesius). Specialistams rekomenduojama pakitimus fotografuoti, kad būtų galima objektyviai vertinti dinamiką. - Gydymas: Medikamentinis gydymas dažniausiai yra tik simptominis (nuo skausmo ar perštėjimo). Jei darinys plinta ar reaguoja, taikomas chirurginis pašalinimas. Prevencija: Kaip „užbėgti už akių“? Vasario mėnuo yra skirtas burnos vėžio prevencijai, tačiau rūpintis savimi reikia ištisus metus. - Venkite žalingų įpročių: Metus rūkyti, gleivinės būklė dažnai pagerėja akimirksniu. - Skiepai: ŽPV skiepas yra vienas lengviausių būdų apsisaugoti nuo virusinės kilmės vėžio ateityje. - Kokybiška odontologija: Reguliari higiena ir laiku sutvarkyti dantis bei protezai užtikrina, kad gleivinė nebus nuolatos traumuojama. Nebijokite kreiptis pagalbos net dėl mažo įtarimo. Šios ligos dažnai vystosi „tyliai ir nebyliai“, todėl laiku atlikta apžiūra gali išgelbėti gyvybę. -------------------------------------------------- Ar senai buvote pas odontologą profilaktinei apžiūrai? Jei pastebėjote kažką neįprasto, užsiregistruokite konsultacijai jau šiandien – jūsų sveikata yra jūsų rankose.